A blog post

Blog post description.

tamsaule

8/5/2021 1 min read

Anksčiau rašydavau dažniau, o pastaruosius porą metų vis pradedu post'ą ir ištrinu. Ir užveriu langą. Anksčiau turėjau gana griežtą nuomonę apie įvairius dalykus, tuo metu mokiau dainuoti, laikiausi vienos ar kitos krypties. Dabar tai man atrodo, kad viskas yra visaip gerai. Tai kaip ir nėra ką rašyti:)? Yra, oi yra. Bet labai nesinori pradėti ir palikti pusiaukelėj sirpstančią mintį be vandens, tik su kelio dulkėm, kurios irgi yra jos esmė, bet šįkart ne apie tai. Šįkart apie tas visaapimančias kūrybines būsenas, kai nebemoki užrakinti durų, kai nemiegi, nes ateina eilėraštis ar patamsy dvidešimtą kartą klausai savo naujos dainos, sklęsdama su čaižiu ilgu sintezatoriaus solo. Nes tau turi žiauriai patikti tai, ką kuri. Tos būsenos nėra retos, kūrybai reikia sąmoningai skirti laiko, atsisėsti ir dirbti, ir oi, kiek tada atsiveria. Bet jei to nedarai, tai nors ir retai, bet viskas prasimuša tokiais gūsiais, tokia jėga, kuri tave purto, kaip tu nesupranti. Tačiau dėkodami visatai už tokias patirtis, kurias, beje, galime praktikuoti visi, turime atsiminti vieną svarbią sąlygą: išpildyti, išvystyti, įgyvendinti. Terapiniu požiūriu kūryba pati savaime yra būtina ir išlaisvinanti, bet jeigu viso to, kas sukurta, parašyta, įgrota, prisikaupia ir tai netampa medžiaga, viskas arba pavirsta triukšmu, arba amžinai nutyla. Štai pavyzdžiui, kažkada labai svajojau išleisti eilėraščių knygą, rašiau gana intensyviai, man tai buvo labai svarbu. To nepadariau, net nebandžiau. Štai ir praėjo visi norai. Dabar turiu pabaigusi (!) arba beveik pabaigusi kokius tris muzikinius albumus, medžiagos dar porai, tris neišleistas knygas vaikams, ir vis galvoju, kad reikia neskubėti, mėgautis vyksmu, bet panašu, kad jei dar lauksiu, tas svajoto, bet neįgyvendinto skambesio triukšmas sudegins polėkį. Tai štai, leiskime viskam būti.

Bendraukime

Kontaktai:

+37061632892
tamsaule@gmail.com